- vidurkelis
- vidùrkelis sm. (1) BzBkVII13, Rtr, RŽ, DŽ žr. vidukelė: 1. KII65, K, NdŽ, KŽ, Krš, Vgr Čia pats vidùrkelis, vidurys kelio J. Medžių čia gi jokių nėr, vidùrkeliu eita, tiesiai eita, niekus nenukrypta Mlt. Aukšta juoda figūra atsiskyrė nuo griuvėsių ir stovi vidurkelyj J.Jan. 2. L, L460 Maždaug apie vidurkelį geležinkelis peršoka didelę upę Šlč.
Dictionary of the Lithuanian Language.
